Ką apie atžalų seksualumą privalo žinoti tėvai? - Psichologas Vilniuje

Ką apie atžalų seksualumą privalo žinoti tėvai?

Vaikų iki šešerių metų seksualumas – labai subtili tema, todėl informacijos apie tai nėra daug. Tėvai pamatę, kad atžalos masturbuojasi, sutrinka ir iš nežinojimo, kaip elgtis, ima jas barti arba gąsdinti nebūtais dalykais. Klinikinė psichologė Kristina Banytė įsitikinusi, kad gimdytojai turėtų ramiau reaguoti į natūralią vaikų pažintį su savo kūnu.

Kada tėvams turėtų kilti pirmieji klausimai apie vaikų seksualumą? Gal galite paminėti konkrečių pavyzdžių? Dažniausiai vaikų seksualumu pradeda intensyviau domėtis tėveliai, kurių mažyliai sulaukia trejų metų. Maždaug tokio amžiaus vaikai labiau domisi savo bei kitų žmonių lytiniais organais, juos tyrinėja. Tėveliai pastebi, kad atžalos pradeda dažniau klausinėti apie tai, iš kur atsiranda vaikai, kuo skiriasi mergaitės ir berniukai.

Kas yra seksualumas? Ar jis – įgimtas? Ilgus metus psichologijoje seksualumas sietas tik su žmogaus seksualiniu elgesiu, lytinės sistemos funkcionavimu ir biologiniais mechanizmais. Tačiau XX a. pabaigoje seksualumo samprata buvo praplėsta. Manoma, kad žmogus yra seksualus nuo pat gimimo, nes apima pirmuosius ankstyvus prieraišumo ir elgsenos tipus. Juk gebėjimas džiaugtis prisilietimais, intymumu kyla ne tik iš saugaus santykio su mama, bet ir jos gebėjimo džiaugtis kūdikio kūnu. Kaip katės laižo kačiukus, paukščiai kedena plunksneles, taip ir žmonės turi glostyti, myluoti savo vaikus. Mažylio raidai svarbi tiek fizinė, tiek psichologinė ir intelektualinė stimuliacija.. Kalbant apie vaikų susidomėjimą lytiniais organais, žaidimus „gydytojais“, svarbu akcentuoti, kad jų pažintiniai ir fiziniai gebėjimai nėra dar išvystyti, todėl tai, ką vadiname atžalų seksualumu, yra ne kas kita, kaip jų susidomėjimas, savęs ir kitų žmonių tyrinėjimas. Vaikai nori žinoti, koks yra jų kūnas, kaip funkcionuoja ne tik jis, bet ir kitų žmonių kūnai. Todėl jų seksualumas apsiriboja stebėjimu, lietimu ir tyrinėjimu.

Nuo kada mažyliai pajaučia, kad liečiant, prie ko nors glaudžiant genitalijas galima patirti malonumą? Tyrimai rodo, kad berniukai pradeda tyrinėti savo lytinius organus (tiksliau – juos netyčia randa mosikuodami rankytėmis) būdami 6–7 mėn., mergaitės – 10–11 mėnesių. Pastarosios liaujasi domėtis savo lytiniais organais po kelių savaičių, tačiau berniukams šis užsiėmimas niekur nedingsta. Jiems tai tampa savotišku žaidimu. Tokio amžiaus vaikai, liesdami savo lytinius organus, dar neturi tikslo gauti malonumą. Maždaug trejų metų mažyliai pradeda geriau pažinti savo kūną ir lytinę tapatybę, nes būna labiau subrendę fiziškai (rankų motorika labiau koordinuota ir išvystyta). Tuo metu dažniausiai ir atranda, kad lytiniai organai gali teikti malonumą.

Ar tai – masturbacija? Masturbacija – autoerotinis veiksmas, kuomet stimuliuojami lytiniai organai, siekiant patirti seksualinį malonumą. Svarbu pabrėžti, kad vaikai dar neturi minčių ar fantazijų apie lytinį aktą, todėl jų masturbacija yra „paviršinė“. Tiesiog liesdami savo lytinius organus ar trindami juos į ką nors, jaučia malonumą. Todėl tokia masturbacija skiriasi nuo suaugusiųjų.

Ar tėvai seminarų metu linkę pripažinti, kad jų vaikai masturbuojasi? Taip, dauguma tėvų pripažįsta, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai turi polinkį masturbuotis, ypač berniukai. Taip nutinka, jeigu gimdytojai užklumpa tai darant savo vaiką. Tačiau tai nėra taisyklė ir nebūtinai visos atžalos masturbuojasi. Remiantis užsienio autorių darytomis tėvų apklausomis (vaikų amžius 2–6 m.), daugiau nei 60 % berniukų ir apie 45 % mergaičių lietė savo genitalijas namuose. Dažniau savo lytinius organus viešumoje lietė berniukai (26,5 %).

Ar vaikai savo lytinius organus liečia valingai? Vaikai lytinius organus liečia savo noru, nes pastebi, kad tuomet patiria malonumą.

Kaip reaguoti tėvams pastebėjus, kad mažyliai dirgina savo lytinius organus? Kad ir kaip gimdytojai išsigąstų ar nustebtų, svarbiausia tokiu atveju – vaikams nepamokslauti aiškinant, kaip tai bjauru, ir negrasinti bausmėmis. Tuomet vaikai gali padaryti išvadą, kad visa, kas susiję su lytiniais organais, yra gėdinga, ir kad jų patiriamas malonumas smerktinas. Ypač jeigu atžalą aptikote kambaryje, kur ji tai darė viena. Tokioje situacijoje derėtų nieko nesakyti, o kitą kartą tiesiog pasibelsti prieš įeinant. Taip šeimos nariai parodo, kad gerbia vienas kito privačią erdvę. Vaikui masturbuojantis viešumoje (kai tai daro prie tėvų, kitų suaugusiųjų), reikia paaiškinti, kad tai yra intymu, todėl masturbuotis reikėtų niekam nematant. Svarbu paaiškinti, kad masturbaciją būtina slėpti. Vaikas turi suprasti, kad yra savo kūno šeimininkas ir jį tyrinėti gali tik vienas, o masturbuotis kitiems matant yra nepadoru.

Kaip lytinių organų stimuliavimas lemia vaikų brandą? Vaikai susipažįsta ir supranta, kad lytinių organų stimuliavimas susijęs su malonumu. Tai leidžia geriau pažinti savo kūną ir lytį. Tačiau lytinių organų stimuliavimas tiesioginės įtakos mažylių brandai nedaro. Ją labiau lemia ne pati stimuliacija, o tėvų reakcija į tokius atžalų veiksmus. Priklausomai nuo gimdytojų požiūrio, reakcijų, veiksmų į tokį „tyrinėjimą“, formuosis ir vaikų požiūris į savo kūną, lytį bei seksualumą.

Kodėl berniukai su lytiniais organais žaidžia dažniau nei mergaitės? Berniukų organai yra išorėje, todėl juos rasti ir patirti malonumą liečiant yra kur kas paprasčiau negu mergaitėms.

Ar berniukas, liesdamas save, galvoja apie lytinį aktą? Normaliu atveju – ne. Tokios mintys gali kilti tik tuomet, jeigu vaikas patyrė seksualinę prievartą arba jei dažnai internete ir per televizorių mato erotinio turinio medžiagą.

Kaip reaguoti tėvams matant, kad jų sūnus nuolatos čiupinėja pimpaliuką? Galima paaiškinti, kad to daryti nevalia matant kitiems. Taip pat nukreipti vaiko dėmesį pasiūlius užsiimti kokia nors kita veikla, pavyzdžiui, paskaityti knygą, eiti pasivaikščioti ir pan.

Kaip turėtų elgtis gimdytojai, užtikę vaikus, žaidžiančius „gydytojais“? Jeigu toks žaidimas vyksta jų kambaryje, tėvai privalo prieš įeidami pasibelsti. Tačiau jei jau užtiko, nekomentuoti, ką jie čia daro (prisiminkite savo vaikystę). Tiesiog pasakyti, kad norėjo padėti sūnaus arba dukros drabužius ir pan. Galima pasiūlyti užsiimti kita veikla, stengtis nukreipti vaikų dėmesį, pavyzdžiui, eiti valgyti kartu ledų. Žaisdami tokius žaidimus mažyliai tik patenkina savo smalsumą. Jiems nekyla jokių minčių apie prievartą ir lytinį aktą. Vaikai yra tarsi menininkas Leonardas da Vinčis. Jie tiesiog nori pažinti savo kūną ir sužinoti, kaip jis veikia.

Tarkime, tėvai pastebi, kad sūnui rytais būna erekcija. Vaikas išsigąsta… Kaip paaiškinti atžalai, kad tai yra normalu? Jeigu yra galimybė, būtų geriau, jeigu apie tai su berniuku pasikalbėtų tėtis. Derėtų nuraminti sūnų ir paaiškinti, kad taip visiems atsitinka ir čia nėra nieko blogo. Erekcija rodo, kad berniukas yra sveikas.

Kaip tėvai, kurie demonstruoja nuogus kūnus, veikia vaiko psichiką? 3–7 metų mažyliui svarbu žinoti ribas ir atskirti, kas yra galima, o ko – ne. Jeigu gimdytojai namie vaikšto nuogi, tuomet atžala gali nesuprasti, kad būnant kitoje aplinkoje, pavyzdžiui, svečiuojantis arba darželyje, būtina apsirengti, ir gali pradėti nusirenginėti. Tyrimai rodo, kad atviras seksualumas šeimoje (nuogų tėvų matymas, maudynės su jais, netyčia pamatytas lytinis aktas, nuogumo matymas per televizorių) siejasi su seksualiniu elgesiu paauglystėje. Todėl jei šeimoje toleruojamas nuogumas, galbūt paauglystėje vaikas į tai irgi žiūrės laisviau. Rekomenduotina tėvams, auginantiems vyresnes nei trejų metų atžalas, pernelyg dažnai nevaikščioti nuogiems joms matant.

Iki kada derėtų maudytis kartu su vaikais nuogiems? Iki kol mažyliams sukaks treji metai. Vyresnio amžiaus atžalos paprastai patiria daug jaudinimo, geismo, todėl nereikėtų maudytis visiems kartu.

Kaip paaiškinti 3–4 metų mažyliams, iš kur jie atsirado? Nereikėtų tokio amžiaus vaikams išsamiai pasakoti, iš kur jie atsirado, nes vis tiek pamirš ir dar ne kartą paklaus to paties. Galima trumpai atsakyti, kad iš mamos pilvuko. Jeigu vaikas paūgėjęs ir toliau nesiliaus klausinėjęs, galima paaiškinti, kad, tarkime, tėčio sėklytė patenka į mamos pilvuką, kur gali sutikti kitą sėklytę, ir taip užsimezga kūdikėlis, kurį iš pilvuko ištraukia gydytojas. Kad ir kaip sugalvotumėte papasakoti, svarbu, jog atžala žinotų, kad gimė, nes tėtis ir mama vienas kitą myli.

Kodėl lytinius organus nuo mažens rekomenduojama vadinti tikraisiais vardais, pavyzdžiui, pimpaliukas, putytė, o ne dviprasmiškais vištyte ar gaideliu? Todėl, kad tai yra tokios pat kūno dalys kaip rankos, kojos, galva, širdis ir t. t. Kodėl mums nekyla minčių galvą vadinti moliūgu? Vaikai iš anksto turi mokytis pagarbiai vadinti daiktus, organus, reiškinius tikraisiais vardais, neiškreipiant realybės.

Ką turėtų žinoti 3–4 metų vaikas apie lyčių skirtumus? Trejų metų vaikas gali išmokti skirti lytį („aš esu berniukas“), dažniau išmoksta skirti, kokios lyties jis nėra („aš nesu mergaitė“). Ketverių metų mažylis, jeigu suaugęs žmogus gerai paaiškino, jau gali pasakyti mamai: „Aš esu berniukas ir turiu varpą, tu esi mergaitė ir turi makštį. Galime juos sudėti kartu.“ Svarbu aiškinti, kokios yra ribos ir normos. Todėl motina turėtų atsakyti: „Sūnūs ir mamos to nedaro. Tuo užsiima tik vyrai ir žmonos. Kai tu užaugsi ir turėsi žmoną, tai galėsi kartu sudėti su ja.“

Ar yra skirtumas, kuris iš tėvų vaikui aiškina apie intymius dalykus? Kodėl? Kaip paauglystėje su mergaitėmis turėtų kalbėti mamos ar kitos moterys, taip ir vaikystėje geriau, jeigu kalbasi tos pačios lyties vaikai ir tėvai, nes dailiosios lyties atstovės geriau geba suprasti mergaites, o vyrai – berniukus. Tai – šviečiamojo pobūdžio kalba, todėl gali kalbėti tas, kas labiau geba paaiškinti paprastais, vaikui suprantamais žodžiais. Galbūt svarbu vaikystėje ne kas aiškina (mama ar tėtis), bet kaip tai yra paaiškinama (paprastais, vaikui suprantamais žodžiais, akcentuojant ribas).

Kaip tėvams suprasti, kur kalbant apie vaikų seksualumą prasideda patologija? Kokie požymiai gimdytojus turėtų priversti sunerimti? Iš negausių mokslinių tyrimų padarytos šios svarbios išvados: Vaikai yra natūraliai smalsūs, domisi savo ir kitų žmonių kūnais, todėl pasitaiko seksualinio pobūdžio žaidimų. Skirtingai domisi seksualumu. Toks elgesys, kaip suaugusiųjų seksualinio elgesio imitavimas, ankstyvi (iki brendimo) bandymai atlikti lytinį aktą, įvairių daiktų kišimas į savo ar kito vaiko makštį arba išangę, nėra būdingi visiems vaikams ir dažnai kyla dėl seksualinio išnaudojimo. Tarp vaikų seksualiniai žaidimai dažniausiai vyksta spontaniškai, su humoro ar žaidimo atspalviu, kyla dėl abipusės iniciatyvos. Probleminis seksualinis elgesys yra tuomet, kai vaikai vieni prieš kitus naudoja jėgą, grasinimus, prievartą ir agresiją.

Straipsnis parengtas pagal VšĮ „Žemynos klinika“ medžiagą. Ramunė Daugėlienė

Kontaktai

Jei turite klausimų, arba norite susitarti dėl konsultacijos, prašome kreiptis:

  • Psichologą Vilniuje galite rasti:

    Krivūlės g. 1c - 28, Vilnius (Užupis)

  •   kristina@pirockiniene.lt
  •   +370 662 21550

  • Klauskite
    e-sprendimas Advelita.lt