Psichologo konsultacija, psichoterapija

Psichologinis konsultavimas dažnai yra tapatinamas su psichoterapija, nors šie metodai tarpusavyje skiriasi. Konsultavimo atveju psichologinis poveikis klientui yra mažesnis negu terapijos metu. Konsultavimas orientuojasi į problemas, kylančias sąveikaujant klientui ir aplinkai, labiau telkiamas dėmesys į asmens dabartį; paprastai pasirenkama spręsti vieną – ne giluminę problemą, kadangi pagalba yra trumpalaikė – iki 16 susitikimų. Kitaip psichologinis konsultavimas dar gali būti vadinamas trumpalaike psichoterapija.

Tuo tarpu psichoterapijos metu siekiama giliau analizuoti problemas, orientuojamasi į pasąmonę, į praeities patirtis ir jų sąsajas su darbartimi, siekiama struktūriškai pertvarkyti asmenybę. Tai yra daug ilgesnis ir gilesnis procesas negu psichologinis konsultavimas, nors abu „gydo pokalbiu“.

Savo darbe remiuosi psichoanalitine (psichodinamine) teorija.

PSICHOANALITINĖ PSICHOTERAPIJA yra metodas, kurio metu yra gilinamasi į gelminius asmenybės procesus. Tikslas yra geriau suvokti bei įsisąmoninti įvairių būsenų (problemų) kilmę, taip pat geriau pažinti save. Psichoanalitinės psichoterapijos gydymo tikslas yra atskleisti pasąmonės turinį ir integruoti jį į sąmonę. Terapijos metu siekiama, kad pacientas geriau pats save suprastų. Suvokęs pasąmonines savo elgesio problemų priežastis, pacientas pradeda geriau suvokti savo dabartinę situaciją, sunkumų priežastis. Toliau vyksta darbas, kol pasiekiama, kad tai, kas suprasta, būtų panaudota keistis. Svarbu tai, kad ne psichoterapeutas atsakingas už terapiją, o pacientas. Terapeuto uždavinys yra sukurti sąlygas, saugią atmosferą, o klientas atsakingas už augimą.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kreipiamasi į psichologą / psichoterapeutą pagalbos?

• Santykių problemos: sunkumai užmezgant ir palaikant tarpasmeninius santykius, intymumo problemos, konfliktai ir netinkami jų sprendimo būdai, priklausomybė nuo santykių, artimo ryšio vengimas, skyrybos, neištikimybė ir t.t.;
• Dabartiniu metu ar praeityje patirta(-os) trauma(-os), tokios kaip artimojo saživudybė ar bandymas nusižudyti, fizinis ir/ar emocinis smurtas artimoje aplinkoje, prievarta, netektys, alkoholizmas ar kitokios priklausomybės artimoje aplinkoje ir kt.;
• Darbas, mokslai: nepasitenkinimas darbu, stresas, įtampa, persidirbimas, perfekcionizmas, nesutarimai su vadovu, kolektyvu, bedarbystė, profesijos pasirinkimo problemos (“nežinau, ko noriu ar kas noriu būti”), patyčios ir kt.;
• Emociniai sunkumai/sutrikimai: nerimas, įtampa, panikos priepuoliai, neaiškios kilmės fiziniai skausmai ar nemalonūs pojūčiai (nenustatyta medicininė priežastis), depresija, melancholija, suicidinės mintys ir ketinimai, valgymo sutrikimai, savęs žalojimas, apatija, nuolatinis nuovargis, emocinis “atbukimas”, negalėjimas kontroliuoti savo emocijų ir kt. 
• Savivertės, asmeninių ribų problemos: nepasitikėjimas savimi, žema savivertė, nuolatinis nepasitenkinimas savimi, sunkumai, priimant sprendimus, nemokėjimas pasakyti “ne”, priklausymas nuo kito nuomonės ir kt.