Klastinga nėščiųjų liga, apie kurią vengia kalbėti net medikai
„Sveikatos būklė panaši į depresiją. Prie destruktyvių minčių prisideda rytiniai pykinimai. Kartais norisi pasirinkti mirtį, o ne gyvenimą. Reikėtų pasikalbėti su gydytoja. Tačiau greičiausiai ji man niekuo nepadės.”, – savo išgyvenimus pasakoja Laura. Dvidešimt šešerių mergina netrukus taps mama.
Priežasčių įvairovė
Kas ketvirta moteris patiria depresiją nėštumo metu. Mokslinių tyrimų Lietuvoje šia tema beveik nėra. Šeimos gydytojai nukreipia neramias moteris pas psichologus, šie – atgal pas prižiūrinčius gydytojus.
Anot psichologės Kristinos Piročkinienės, nėštumas ir artėjantis gimdymas jau pats savaime yra didesnės įtampos laikotarpis. Jis natūraliai lemia didesnį moters biologinį ir psichologinį pažeidžiamumą. O bet kokie neramumai gali turėti įtakos ilgalaikiui dirglumui. Riziką didina moterų nerimastingumas, anksčiau turėta neigiama nėštumo patirtis, socialinis nestabilumas, nesutarimai su partneriu.
„Daugiau kaip septyniasdešimt šeši procentai nėščiųjų jaučia išaugusį artimųjų palaikymo poreikį. Todėl nesutarimai arba smurtas šeimoje kelia didesnę riziką susirgti sunkesne depresijos forma.”, – į klausimus apie vieną iš galimų ligos priežasčių atsako specialistė.
Tačiau dažniau polinkį į depresiją nulemia genetika ar neįprasta kultūra. Kaip sako šeimos gydytoja Agnė Butkevičiūtė, neigiamai paveikti besilaukiančią mamą gali tiesiog svetima aplinka. Liga „mėgsta” aplankyti emigrantų šeimas, kurie dar nespėjo adaptuotis svečioje šalyje. Tiek pat prie susirgimo atsiradimo gali prisidėti vitaminų trūkumo sukeltos ligos, pavyzdžiui mažakraujystė.
„Kartais susirgimo priežastimis tampa neplanuotas nėštumas arba mamos nuolatinis perdėtas (hiperbolizuotas) rūpestis vaiko sveikata. Taip jos kelia itin aukštus reikalavimus sau. Lyg nori pateisinti aplinkinių lūkesčius ir būti idealia mama”, – pasakoja šeimos gydytoja.
Būtina nenuleisti rankų
„Ypač svarbu aptikti šią ligą kuo ankstesniame nėštumo etape, kadangi depresija gali daryti įtaką gimdymo procesui bei kūdikio sveikatai. Susirgimas nėštumo metu, kaip ir depresija po gimdymo gali sukelti trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių visai šeimai: dažnesnė poros nesantaika, mažėja gebėjimas pasirūpinti savimi bei kitais šeimos nariais, gali padidėti piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, polinkis į savižudybę.”, – pasakoja psichologė.
“Sergančios, ypač sunkesne depresijos forma, moterys gali tapti agresyvesnėmis savo kūdikių atžvilgiu. Tai atsiliepia vėlesnei kūdikio fizinei bei emocinei – socialinei raidai.”, – pastebi K. Piročkinienė.
A. Butkevičiūtė sako, kad nėščiosios depresija sukelia besivystančio vaisiaus lėtesnę širdelės veiklą, jo lėtesnį augimą. Serganti moteris dažniau turi padidėjusį kraujospūdį. Tai šiek tiek padidina ankstyvo gimdymo tikimybę. Su gimdymu depresija nesibaigia, o gali tęstis ir net pasunkėti jau sūpuojant savąjį mažylį ant rankų.
Diagnozuoti sudėtinga
Sudėtingiausia nubrėžti ribą tarp eilinės nėštukių nuotaikų kaitos ir rimto susirgimo. Beveik pusei sergančių pacientų liga iš viso nenustatoma. Tad besilaukiančiųjų tarpe situacija turėtų būti dar prastesnė. Pripažinkime, kad tokie simptomai, kaip dirglumas, nekantrumas, nuovargis sutrikęs miegas ir apetitas, atsiribojimas nuo aplinkinių dažniausiai yra identifikuojami kaip įprasti gandrų šaukliai. O pasirodo, kad visa tai gali signalizuoti paslaptingą ligą, kurios gydymui prireiks vartoti vaistus.
Specialistai vieningai sutaria, jog sunkios formos depresija, nepaisant nėštumo, yra gydoma medikamentais. Jeigu ji lengvesnės formos, siūloma šviesos terapija ir psichologo konsultacijos.
Specialisto komentaras:
Perinatalinė psichologė – psichoterapeutė Inna Samuchova:
„Depresija nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Tokių kaip neigiama ankstesnių nėštumų patirtis, vaikystės traumos ar šalti santykiai su artimaisiais (ypač sutuoktiniu arba nėščiosios mama). Kartais polinkį į depresiją dar labiau paskatina dominuojanti neigiama informacija aplinkoje. Tarkim, besilaukianti moteris jautriau reaguoja į išgirstas liūdnas istorijas. Tokiu atveju telieka atsiriboti nuo neigiamos informacijos. Neveltui senoliai sakydavo, kad nėštumo metu reikia daugiau būti gamtoje su savo išgyvenimais ir atsipalaiduoti.
Depresija daro įvairiapusę įtaką. Net gali apsunkinti gimdymą. Todėl pajutus pirmuosius nerimo ir miego sutrikimo simptomus, geriausia ateiti pasikonsultuoti pas specialistą”.
Šaltinis: www.tavovaikas.lt