Rudeninė depresija – kaip su ja kovoti? - Psichologas Vilniuje

Rudeninė depresija – kaip su ja kovoti?

Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, – priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai. Rudeninę depresiją taip pat skatina tai, kad šiuo laikotarpiu keliami aukštesni reikalavimai darbe, be abejo, dėl to greitėja tempas, stengiamasi būti kuo produktyvesniais ir atostogaujama mažiau, nei šiltuoju metų laikotarpiu. Be to, svarbu paminėti, jog atėjus šaltiems orams dėl užsisėdėjimo namuose didėja socialinė atskirtis ir žmonės labiau jaučiasi vieniši“, – apie rudeninės depresijos priežastis pasakoja psichologė Kristina Piročkinienė, www.pirockiniene.lt.

Simptomai, kada verta sunerimti 

Vis dėlto kartais žmonės painioja keletą dienų trunkančią blogą savijautą su depresija.

„Depresija diagnozuojama, jeigu pasireiškia keletas simptomų, trunkantys dvi savaites ar ilgiau, kaip kaltės, beviltiškumo, apatijos jausmas, liūdna nuotaika, padidėjęs verksmingumas, sumažėjusi savivertė bei pasitikėjimas savimi, padidėjusi įtampa, nerimastingumas, negalėjimas susitvarkyti su kasdieniu stresu, mintys apie savižudybę arba bandymai nusižudyti. Taip pat gali kankinti nuolatinis nuovargis, mieguistumas, socialinės problemos ar mažėjantis seksualinis potraukis.

Jeigu išvardinti simptomai, žinoma, nebūtinai visi, stiprėja ir nepraeina ilgesnį laikotarpį, darosi vis sunkiau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis, bendrauti su žmonėmis, emocinė būklė sunkėja, rekomenduotina nedelsti ir pradėti ieškoti pagalbos – pasikalbėti su artimaisiais apie savo savijautą ar kreiptis į specialistus“, – pataria psichologė.

Kaip prisiversti veikti

Kaip patiems kovoti su puolančia rudenine depresija? Specialistė rekomenduoja užsiimti mėgstama ir jums patinkančia aktyvia fizine veikla arba bent jau prisiversti kažkiek daugiau pajudėti.

„Taip, ne veltui pasakiau žodį „prisiversti“. Kartais paskendus liūdnose mintyse, nieko nesiimant pasyviai laukiama, kada tokia būsena praeis ir vėl norėsis imtis veiklos. Visgi, kartais reikia save truputį pastūmėti pokyčių link, kad „ledai pajudėtų“, pavyzdžiui, prisiversti paskambinti seniai matytai draugei, pasiteirauti, kaip jai sekasi.

Skirkite laiko savo mėgstamai veiklai, nesvarbu, kas tai bebūtų: gulėjimas vonioje, mėgstamos muzikos klausymasis, įdomios knygos skaitymas, susitikimas su draugu, filmo peržiūra, valgio gaminimas ir kas tik šauna į galvą. Jeigu neturite mėgstamų užsiėmimų, užsiimkite to paieškomis“, – pataria Kristina Piročkinienė.

Šiuolaikiniame pasaulyje neretai susidaro įspūdis, kad žmogus turi būti nuolatos laimingas, energingas, produktyvus, sėkmingas, siekiantis aukščiausių tikslų, nepavargstantis. Dėl šios priežasties dažnai sau neleidžiama pabūti silpnam, liūdnam, pažeidžiamam, o juk tai gyvenimo dalis ir nieko blogo kartais jaustis nusiminusiam, tingiam ir vangiam. Žmonės stengiasi nuo tokių jausmų kuo labiau pabėgti, jų, tiesiog, nejausti (pavyzdžiui: „dabar tiek projektų darbe, negaliu sirgti, negaliu jaustis blogai, kas per nesąmonė su manimi darosi?“).

„Neretai jaučiame kaltę jeigu keletą dienų buvome mažiau produktyvūs, ne tokie linksmi ar bendraujantys. Galbūt rudeniop ir žiemą taip pat jaučiamės labiau sulėtėję, greičiau pavargstame, susigraudiname ar tampate jautresniais. Vis dėlto, kas sakė, kad turime nuolatos būti besišypsančiais robotais? Nebijokite pabūti kiek ilgiau tame jausme, patyrinėti jį, užduodant sau klausimus: kaip aš dabar jaučiuosi? Kaip mano kūnas jaučiasi? Ko aš dabar norėčiau?

Kitiems, puolant neigiamoms emocijoms, labiau padeda šiltas pokalbis su artimuoju, tad nebijokite paprašyti pagalbos, paramos, jeigu jaučiatės silpnesni. Jei nedrįstate kalbėti gyvai, parašykite artimajam laišką. Kada būtina kreiptis į specialistą? Jei kyla minčių apie savižudybę, atsiranda noras sau pakenkti, tokiais atvejais nedelsiant reikia kreiptis pagalbos“, – kalba psichologė Kristina Piročkinienė.

Sportas – streso „mažintojas“

Kaip visi žinome, stresas būna tiek psichologinis, tiek fizinis ir ne visada jie yra susiję. Kartais patiriant sunkumus darbe, šeimoje ar versle yra ypač naudinga savo organizmui suteikti kitokio pobūdžio streso, t.y. fizinio. Sportas kaip niekas kitas gali padėti atsipalaiduoti, užmiršti kasdienius rūpesčius ir padėti apie nieką negalvoti: „Nebent Jus prispaudė štanga – tada jau galvojate, kaip išsiversti iš šios situacijos“, – juokauja treneris, Ironman.lt įkūrėjas Vadimas Zizas.

Jeigu pažvelgsite į statistiką, tai didžioji dalis verslininkų, ypatingai sėkmingų žmonių, sportuoja. Jie yra labai užimti, bet vis vien atranda bent valandą dienoje kelis kartus per savaitę tam, kad praleistų ją sporto salėje.

„Tai yra dėl daugelio priežasčių: sveikatos, išvaizdos gerinimo, hobio, o svarbiausia – streso mažinimo. Tad jeigu tokiu būdu stresą malšina net labai užimti ir sėkmingi žmonės, kodėl gi nepabadžius kitą kartą vietoj alaus bokalo ar cigarečių pakelio nueiti į sporto salę?

Dėl šio žingsnio organizmas jums tikrai padėkos, o ilgainiui dėl teikiamos naudos tai taps jūsų hobiu. Sportas stiprina imunitetą, centrinę nervų sistemą, gerina kraujotaką bei suteikia begalę kitų privalumų ir vienas svarbiausių – psichologinės įtampos mažinimas“, – tvirtina vyras.

Vietoj sofos ir spurgų – svajonių įgyvendinimas

Be abejo, atėjus tamsiam bei šaltam metų laikotarpiui mes linkę pulti į depresiją: vėlai teka, anksti leidžiasi saulė, šalta, drėgna, pramogų skaičius ženklai sumažėja – pateisinama, kodėl mes vis dažniau esame blogos nuotaikos.

„Vis dėlto, mano manymu, žmogus linkęs depresuoti žymiai dažniau, kada, liaudiškai tariant, neturi kuo užsiimti. Grįžus namo rudenį po darbo mes linkę žiūrėti televizorių, valgyti nesveiką maistą ir galvoje ima kirbėti nereikalingos mintys.

Vietoj tokių niūrių vakarų aš, kaip asmeninis treneris, rekomenduoju aktyvų laisvalaikį. Tai nebūtinai turi būti sporto salėje darbas su svarmenimis. Galbūt kažkada troškote išmokti šokti, tad kada, jei ne rudenį pradėti įgyvendinti savo mažąsias svajones? Galbūt visad norėjote išbandyti kovos menus – tai kodėl gi nepabandžius? Gal nuolat viliojo komandinis žaidimas, o vasarą vis nerasdavote tam laiko? Sportas, fizinis aktyvumas praskaidrina mintis, pagreitina medžiagų apykaitą, gerina sveikatą, tad vietoj to, kad niūriais rudens vakarais žiūrėtumėte eilinį beprasmį pokalbių šou valgant spurgas, geriau būkite aktyvūs“, – skaitytojus ragina Vadimas Zizas.

Straipsnio autorius: Ugnė Dargevičiūtė.

Kontaktai

Jei turite klausimų, arba norite susitarti dėl konsultacijos, prašome kreiptis:

  • Psichologą Vilniuje galite rasti:

    Krivūlės g. 1c - 28, Vilnius (Užupis)

  •   kristina@pirockiniene.lt
  •   +370 662 21550

  • Klauskite
    e-sprendimas Advelita.lt